Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas.(Švietimo įstatymo 8 str. 3 p.).
Ankstyvoji vaiko patirtis mokykloje dažnai suformuoja tolesnio mokymosi pagrindą, todėl itin svarbu, kad bendromis ugdytojų – tėvų ir pedagogų – pastangomis pavyktų užtikrinti, kad ši patirtis būtų sėkminga visiems vaikams. Vertinant vaiko brandumą mokyklai, svarbu atskleisti veiksnius, kurie gali nulemti jo gebėjimą mokytis ir mokymosi pasiekimus, tolesnę akademinę, socialinę ir profesinę sėkmę. Šiuolaikinėje pedagogikoje vaiko brandumas mokyklai yra apibrėžiamas kaip kompleksiškas ir daugiakomponentis vaiko fizinės, psichinės, socialinės, emocinės, kalbinės ir pažintinės raidos reiškinys.
Priešmokykliniame amžiuje plėtojamos penkios kompetencijų grupės:
- socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu;
- sveikatos saugojimo kompetencija – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti;
- pažinimo kompetencija – tyrinėti ir atrasti pasaulį;
- komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais;
- meninė kompetencija – įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.
Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai, yra šie:
- Socialinis – emocinis brandumas.
- Intelektinė branda.
- Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu.